Registratūra

Taksi automobilis pasirodė prie viešbučio. Jame sėdėdama Satine iš rankinės išsitraukė didelę juodą piniginę ir iš jos ištraukė kelis banknotus, kuriuos padavė vairuotojui. Išlipusi iš automobilio Agnes apsidairė ir patenkinta šyptelėjo neužmačiusi paparacų, kurie šiandien ją kankino visą dieną ir pažvelgė į vaikinuką stovintį prie durų, kuris jau skubėjo ištraukti Satine priklausančius daiktus iš taksi automobilio bagažinės. Greit ištraukęs ganėtinai didelius, "Louis Vuitton" monograma papuoštus lagaminus, jis nusekė paskui Agnes, kuri jau priėjo prie durų ir palaukusi, kol stambus juodaodis jas atidarys, įėjo į vidų.
Satine namas šiuo metu buvo remontuojamas, nes bent kartą per metus Agnes užsimanydavo ką nors pakeisti, nusipirkti naujų baldų, senuosius perstatyti ar tiesiog perdažyti sienas kita, šiuo metu jai labiau patinkančia spalva. Remontas turėjo trukti vos kelias dienas, nes pasamdyti darbininkai savo darbą atlikdavo labai greitai, tačiau Agnes čia pasirodė su dviem dideliais lagaminais, grūste prigrūstais drabužių, nors pusės iš jų Agnes turbūt net nespės apsirengti. Vos įėjusi per duris Satine nuėjo tiesiai į registratūrą. Pažvelgusi į nebe pirmą kartą matomą darbuotoją aptarnaujantį kitus viešbučio gyventojus, Satine kreivai jam šyptelėjo, taip parodydama, kad jį atpažino. Laukdama, kol kažkoks vyriškis stovintis priešais ją gaus kambario raktą, moteris išsitraukė telefoną ir patikrino kiek gavo žinučių. Nusprendusi šiuo metu į jas neatsakinėti arba, jeigu jos nelabai svarbios, neatsakinėti iš viso, moteris įmetė susisiekimo priemonę atgal į nelabai didelę juodą, Chanel rankinę ir pagaliau sulaukusi savo eilės paėjo kelis žingsnius į priekį. Gana greitai paaiškinusi priešais ją stovinčiam vyrui kokį kambarį užsisakė, neilgai trukus gavo "raktą" ir palinkėjimą maloniai paviešėti viešbutyje. Nežymiai šyptelėjusi moteris linktelėjo ir paėmė nedidelę baltą kortelę su viešbučio pavadinimu. Pažvelgusi į šalia jos stovintį vaikiną, vis dar laikantį lagaminus, Satine patraukė liftų link.

Stark`as turėjo keletą itin svarių priežasčių savo didingu apsireiškimu pagerbti ne tokią jau ir didingą Amsterdamo vietovę, tačiau, kad ir koks svarus pretekstas čionais atidumti vyrą įtakojo, eilinį kartą neatsispiria pagundai pasilinksminti, o patikimi šaltiniai šiame viešbutyje esantį azartinių lošimų saloną įvardino kaip „pakenčiamai neypatingą“, kas iš dalies, juokinga, bet Tony poreikius patenkino. Beprotiškai magėjo palepinti save kokiais nors smagumais, pasišvaistyti babkėm, apžiūrėti vietines panas bei, kas be ko, parodyti žmonėms... Save. Į dumblu silpnai dvelkiantį uostamiestį atvyko vos prieš trisdešimt šešias valandas, tad nieko keista, kad lėktuvu gabenamas asmeninis, vyro itin pamėgtas sportinis automobilis tebebuvo užstrigęs kažkur viršum Atlanto, o iš padėties suktis kažkaip reikėjo, todėl viešbučio teritoriją pasiekia asistentų išnuomotu „Porsche Carrera”, kuriame, ačiū Viešpačiui tilpo tik vienas, nuo Stark`o nė per pėdą neatsitraukiantis augalotas vyrukas, atsakingas už Anthony saugumą bei jojo asmeninės erdvės pažeidėjų sutramdymą.
Išsikapanojęs laukan, kritiškai nužvelgia aplinką. Bemaž aštunta valanda vakaro, tamsu it subinėj, o akinius nuo saulės vis vieną buvo užsismaukęs, kadangi nepuoselėja fotoaparatų blykstėms tokių pat platoniškų jausmų kaip voveriukas iš žymiojo kompiuterinės animacijos šedevro „Ledynmetis“ gilei. Paprasčiausiai saugo regėjimą nuo laikinų sutrikimų, tokių kaip balzganos dėmelės kiekvieną kartą sumirksint. Dėl kita ko, Stark`o pasirodymas Europoje sukėlė milžinišką sujudimą, neįtikėtiną žiniasklaidos atstovų susidomėjimą, didžiulį ažiotažą, tad maitvanagių su fotoaparatais rankose, susijaudinusių įkyruolių bei sekso paslaugas akiplėšiškai siūlančių damučių medžiojamas bei sekamas buvo kiekviename žingsnyje.
Kartu su apsauginio draugija palydėtas iki viešbučio vidaus „organų“ (teko mažne per žmonių jūrą prasiirti) bei likęs apsergėtas nuo nepageidaujamų kontaktų su antriniais asmenimis, vyras išdidžiai įžingsniuoja į registratūrą, murmesiu pasitikdamas žinią, jog netrukus prie judviejų dynamic duo prisijungs didesnės apsaugos – stotingų vyriokų pajėgos. Nepasakytum, kad mėgo jaustis it motina antis sekama gaujos cypliukų, tačiau veik paranojiškas saugumo lygis palaikomas juk jo paties labui. Kadangi viešbučio valdytojas su didžiausiu malonumu sutiko aprodyti ponui Stark`ui savo nekilnojamąjį turtą, nukėblina registratūros gilumon kur jo jau laukė ligi ausų išsišiepęs, entuziastingai spirgantis, viršugalvyje praplikęs, mažumėlę suprakaitavęs dėdulė. Ir kaip jam reikės prisiverst paduot pastarajam ranką?.. Visiškai nereikšmingai apsidairęs, galų gale pastebi prie lifto lūkuriuojančią, įtartinai pažįstamą būtybę. Vyrui ji tik iš pažiūros tokia pasirodė, tad artyn josios priplaukia suteikęs merginai garbės pabūti Tony gelbėjimosi ratu, paaiškinęs savo dvikojei „uodegai“, jog turi sutvarkyti vieną neatidėliotinai svarbų reikaliuką ir malonėtų kurį metą pabūti vienas. Kuomet nuo lifto vyrą ima skirti keletas metrų, nelieka jokios abejonės, jog stoviniuojančią personą jis tikrai pažįsta. Ne asmeniškai, tačiau iš „matymo“ kaip sakoma.
- Satine Sayers,-charakteringai žemu tonu prataria, atsistodamas greta pašnekovės bei užmesdamas ranką ant sienos neva norėtų šiek tiek pasiremti. Kadangi tamsias vyro akis tebeslėpė neperregimi saulės akiniai, Agnes itin nuodugniai nužiūri nelyginant meno kritikas, ieškodamas preteksto prie ko nors prisiknisti,-Gruodžio mėnesio "Maxim" žurnalo viršelio herojė. Aktorė, šiek tiek modelis, mūsų šiuolaikinės kultūros perliukas, gražuolė iš didžiosios G,-kalbėjęs su puikiai juntama, mažyte ir stebėtinai nepiktybiška ironija, trumpam nutyla, liežuviu suvilgydamas lūpas. O taip. Agnes turėtų jaustis tikrai pagerbta, kad pats ponas Stark`as gali taip stebėtinai tikslingai ją apibūdinti,-Vienintelė „Maxim“ leidinio pupytė atsispyrusi pagundai su manimi paburkuoti,-tęsia, išlenkdamas kreivą šypsenėlę. Pastarasis sakinys – vyro kalbos vinukas, užglaistytas manieringu sarkazmu. Agnes jam tikrai taip nerūpėtų, jei ne ta josios Toniui išraityta špyga taukuota.
- Dieve brangus, kokia gėda...-po akimojo pratęsia, tradiciškai skleisdamas dyglias arogancijos bangeles. Paradoksali situacija – šitaip netikėtai sutiko merginą, su kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose susitikti taip ir nepavyko.

Priėjusi prie lifto, Satine kiek kilstelėjo galvą ir pažvelgė į virš durų esantį nedidelį ekraną. Jame esantys skaičiai rodė, jog liftas dabar yra septintame aukšte ir leidžiasi žemyn. Neketindama stebėti besikeičiančių skaičiukų, Satine kiek pasuko galvą pažvelgdama į šalia jos stovintį vaikiną, kuris kiek nervingiai kramtė apatinę lūpą. Kantriai laukdama lifto, Agnes išgirdo skambantį savo telefoną ir tyliai atsiduso, nes neturėjo jokio noro būti trukdoma ar galvoti apie darbą. Atsisegusi rankinę Satine prikando lūpą. Nors šis Chanel "meno kūrinys" buvo ne itin didelis, moteriai reikėjo labai gerai paieškoti nedidelės susisiekimo priemonės, kuri lyg tyčia gulėjo pačiame dugne. Pagaliau ją ištraukusi, Satine greit paspaudė kažkokį mygtuką ir pridėjo telefoną prie ausies net nepažiūrėjusi kas skambina. Tai buvo jai nebūdinga, nes paprastai Satine labai atidžiai rinkdavosi į kieno skambučius atsakyti, o kuriuos ignoruoti ar tiesiog atmesti. Nelabai ilgai trukusio pokalbio pabaigoje Satine paprašė jai skambinusio agento šiandien jos nebetrukdyti ir įmetė telefoną atgal į rankinę nesirūpindama dėl to, kad vėl turės problemų jo ieškant kitą kartą, kai šis suskambės.
Išgirdusi kažkokį triukšmą, kurį sukėlė paparacai pasirodę prie durų, Satine kiek pasuko galvą ir nežymiai susiraukusi pažvelgė į prie durų besibūriuojančius žmones su fotoaparatais, spėliodama kas sukėlė tokį šurmulį. Nenorėdama būti pastebėta Satine pasuko galvą ir pagaliau sulaukė atvažiavusio lifto. Agnes jau ketino eiti į vidų, kai išgirdo balsą ir atsisuko, norėdama pažiūrėti kas ją atpažino net iš nugaros. Kiek nustebusi moteris nužvelgė priešais ją stovintį, ganėtinai gerai iš įvairių žurnalų ir televizijos pažįstamą žmogų, keletą kartų matytą įvairiuose labdaros renginiuose. Satine tyliai atsiduso prisimindama gruodžio mėnesį, kai po pasirodžiusio Maxim numerio su ja ant viršelio, sulaukė jo padėjėjos, o vėliau ir asmeninio Stark'o skambučio. Kilstelėjusi antakį, Agnes ramiai išklausė Anthony ir parodė lagaminus laikančiam vaikinui, kad kolkas jis neliptų į liftą. Vėl pasukusi galvą į visai šalia stovintį Tony ji kreivai šyptelėjo ir tarė:
-Na, tačiau net neabejoju, kad tau pasisekė su merginomis, puošusiomis kitų mėnesių Maxim viršelius,-šyptelėjusi moteris labai greitai ir nepastebimai nužvelgė visai čia pat stovintį vyrą ir nubraukė tamsius plaukus užkritusius ant akių.

Regis, tik dabar pastebėjęs ir Agnes parankinuką, tempiantį, veikiausiai pusę tonos sveriantį, prabangiomis drapanomis bei vardine kosmetika prikimštą merginos lagaminą, nuleidžia smakrą taip, kad vyrukas puikiai pastebėtų griežtai lauk vejantį Stark`o žvilgsnį, išlindusį pro nosies kuprele nusmukusių akinius nuo saulės rėmą. Šuš berniuk, epizodinis pokalbio dalyvi, trečias nereikalingas, taip sakant. Be didesnės abejonės, Tony kūno kalba išreikštas pageidavimas išsipildo akimoju ir nedrąsiai, mažumėlę nervingai šyptelėjęs, pastebimai sutrikęs vaikis pasislepia už metalu iliuminuotų, blizgios, sidabrinės spalvos lifto durų nešdamas mėsas tikriausiai į Satine apartamentus pristatyti bagažo. Smiliumi kilstelėjęs bene mėgstamiausią savo stiliaus akcentą ties jojo centru viršun, praskiedžia šviesiai gintarinio atspalvio apšvietimą smalos juodumo tamsuma. Kadangi merginai nepritrūko drąsos sumoti, ką gi atkirtus į pirminę vyro oraciją, šis blankiai, analogiškai kumpai šypteli, palengva nuleisdamas ranką, kurį metą atlikinėjusią ramsčio vaidmenį. Akivaizdu, prabilti skubriai Stark`as neketino, todėl sunėręs rankas priešais krūtinę, atsiremia į sieną nugara, akis trumpam nukreipdamas į masinės psichozės dėsniu paremtą šurmulį, užderėjusį anapus stiklinių viešbučio durų.
- Man reikia kompanijos prie kazino staliukų,-netikėtai pareiškia tiek pat įsakmiu, kiek ir jaukiai maloniu tonu, žvilgsnio trajektoriją palengva susiedamas su Sayers esybe. Tikrai neturėjo jokio noro knaisiotis po savo bulvarinėje spaudoje aršiai aptarinėjamą, spalvingais nuotykiais pagražintą praeitį su mergina, kurią gyvai ir iš taip arti mato pirmą kartą gyvenime. Be kita ko, taip, jam tikrai prošal nebūtų praėjusi draugija. Jautėsi ganėtinai įdomiai, kadangi vos įžengus į kazino patalpą prie Tony būtų prilipusi tikrai ne viena dailiosios lyties atstovė, pasišventusi paversti vyro vakarą kuo labiau įsimintinu, o jam nūnai prisireikė Satine. Būtent jos.
- Nemanau, kad agentas nulis nulis septyni...-vangiu smakro linktelėjimu parodo į Hogan`ą – savo artimiausią bei patikimiausią asmens sargybinį, su didžiausiu susidomėjimu stebėjusį veiksmą prie šių lifto durų bei kažką veblenusį ausyje sukištą laisvų rankų įrangą. Savaime suprantama, jog kalbėdamas omeny būtent jį ir turėjo,-atneš man sėkmę,-pratęsia, galų gale iššiepdamas eilę kruopščiai prižiūrimų dantukų bei ranka rūpestingai perbraukdamas per rankogalį, ant kurio kabaravo neaiškios kilmės bei savininko plaukas.
- Juk turiu kažkaip įrodyti, kad anuomet niekaip nesugebėjusi suderinti su manimi susitikimo laiko padarei didžiausią klaidą savo gyvenime,-supila monotonišku, visiškai neišraiškingu balsu, dėl to tampa neįmanoma suprasti vyras kalba rimtai ar tiesiog pokštauja. Žinoma kalbėjo rimtai, tačiau apsiėjo be intonacijos, daugeliu atveju padedančios vyrui prasibrauti iki kiekvieno individo sąžinės likučių. Ribų neturinčio pasitikėjimo savimi, arogancijos bei išpampusio ego gvardijos okupuota Stark`o moralė net neleidžia sukirbėti minčiai, jog Sayers TOKĮ pasiūlymą gali paprasčiausiai atmesti.

Agnes stovėjo priešais Anthony ir kolkas nieko nesakė, tik jį tyrinėjo akimis. Pastebėjusi Stark'o žvilgsnį, kuriuo jis išvijo moters lagaminus laikantį vaikiną, Satine nusekė jį akimis ir atsisuko į Anthony. Išgirdusi jo pasiūlymą, kreivai šyptelėjo. Neketino iškart atsisakyti, prieš tai turėjo jį gerai apmastyti. Pagalvojusi, kad visą vakarą praleis viena, viešbučio kambaryje, Agnes nusprendė, kad tokia vakaro baigtis jos visai nevilioja. Nors kazino ji nesilankė, nusprendė šį kartą padaryti išimtį ir ten pasirodyti. Pažvelgusi į prie durų vis dar besibūriuojančius fotografus, kurie bandė nufotografuoti Agnes ir Anthony, moteris susiraukė. Kadangi nenorėjo, kad žurnalistai iš šio netikėto susisitikimo išpūstų didelį burbulą ir priprašytų įvairių nesąmonių, moteris nusprendė, kad reikia kuo greičiau iš čia dingti. Pažvelgusi į ką tik Anthony paminėtą asmens sargybinį stovintį visai šalia, moteris šyptelėjo ir linktelėjo:
-Taip, tu teisus, abejoju, ar jis tau atneš sėkmę,-kreivai šyptelėjusi moteris vėl pažvelgė į Stark'ą, nubraukė plaukus nuo akių ir šyptelėjo,-Eime,-nors ir žinojo, kad Anthony jos reikia tik dėl to, kad ji atsisakė su juo susitikti, nusprendė bent jau kelias valandas į tai nekreipti dėmesio (kas jai buvo labai nebūdinga) ir apsidairė. Kadangi į kazino vedančios durys buvo netoli įėjimo, Satine tyliai atsiduso ir kartu Anthony nuėjo jų link. Palaukusi, kol paliegęs, ganėtinai keistai atrodantis vyrukas puošnia uniforma atidarys duris, moteris nežymiai jam šyptelėjo, net stebėdamasi kokia ji šiandien su visais maloni ir įėjo į vidų, palaukdama kol Anthony padarys tą patį. Pastebėjusi, kad kazino nelabai daug žmonių, Satine patenkinta linktelėjo ir pažvelgė į Stark'ą laukdama, kol jis pasakys kur nori eiti ir ką būtent veikti.