Vieną gražų,tačiau lietingą vakarą,kiek netikėtai gauna laišką,pranešantį,jog yra mandagiai išprašomas iš savo namų. Nesuvokdamas susiklosčiusios situacijos,suraukia antakius ir pabando įskaityti mažu šriftu parašytą tekstą. Perskaitęs keletą eilučių,išpučia akis ir atsidūsta,garsiai išleisdamas orą pro burną. Pasirodo,dėl nežinia kiek laiko nemokėtų mokėsčių,valstybė nusprendė kaip kompensaciją priglausti Gee nekilnojamąjį turtą,pokol šis negrąžins skolos,kuri siekė bemaž porą milijonų. Žinodamas,jog niekaip nesugebės sukrapštyti šitiek pinigų,nusprendžia leisti valstybės pareigūnams pasidžiaugti jo troba,todėl suglamžo rankose laikomą popiergalį ir sviedžia jį į šiukšliadėžę. Suvokdamas,kad neturi daug laiko (nes pagal nustatytas taisykles iš namų turi išsikraustyti per kelias valandas) nuskuba į vieną iš kambarių ir pagriebės krepšį,pradeda į jį krauti viską,kas papuolė po rankomis – drabužius,komiksų kolekciją,keletą CD kompaktų ir kitų menkniekių. Tiesą sakant,jautėsi lyg koks žemo lygio vagis,kuris per savo bukumą bando apiplėšti namą,kurio būklę (ir jame esančių daiktų vertę) geriausia atspindi būdvardis „fucked up“. Prikimšęs pilną krepšį mažmožių,užtraukia užtrauktuką ir nutempia kuprinę prie durų. Prieš išeidamas laukan, paskutinįjį kartą su nostalgija nužvelgia savo būstą. Akimis apsistodamas ties kiekvienu netvarkingai sudėtu daiktu,praleidžia kelias minutes ramybės būsenoje,tuo pat metu leisdamas plaučiams prisipildyti oro. Tačiau negalėjo sau leisti šitaip paskęsti prisiminimuose. Visų pirma, turėjo surasti vietą,kur galėtų apsistoti. Todėl pravėręs duris,išdumia kieman ir nupėdina link savo automobilio. Viena ranka iš kišenės iškrapštęs raktelius,paspaudžia mygtuką ir atidaro transporto priemonę. Atsidūręs prie bagažinės,nesunkiai ją praveria ir atsikrato pečius slėgusią kuprine. Susitvarkęs su savo manta,vėjo (o gal Vedžito) greičiu suskumba įsipatoginti automobilio viduje. Įkišęs raktus į raktų skylutę,užveda mašiną,tačiau kuri laiką tiesiog prastovi kieme. Tiesą sakant,nežinojo kur turėtų važiuoti. Žinoma,galėjo apsistoti viešbutyje,tačiau mintis apie sumą,kurią teks pakloti už naktį hotelyje,kaipmat nubloškė visas užgaidas. Staiga,lyg tyčia,galvon topteli mintis aplankyti savo gerbiamą bičiulį Jared‘ą,kuris pasirodo gyvena visai netoli. Paskubomis išsitraukęs iPhon‘ą iš kelnių kišenės,pamaigo draugui žinutę.
„Biče. Turi mane gelbėti. Trumpai tariant,esu išvarytas iš savo būsto,o kaip supranti,neturiu kur apsistoti. Viliuosi rasti prieglobstį pas tave. Juk esi Amsterdame? Būčiau dėkingas,jeigu perskaitęs pranešimą,duodum kokią žinią. Nes,dude,dedu visas viltis į tave.
Gee“
Parašęs tekstą,permeta jį akimis,tačiau nesicackina su jo turiniu. Puikiai žinojo,kad jeigu Jared‘as galės,padės be jokių papildomų klausimų. Būtent todėl ir rašė jam. Keliais mygtukų paspaudimais suranda Leto numerį telefone ir išsiunčia sms. Padėjęs iPhon‘ą ant priekinės keleivio vietos,rankomis atsiremia į vairą ir atsilošęs sėdinėje,bukai vėpso pro automobilio langą,nekantriai laukdamas žinios iš Jarės.
rodiklis 
Temos pavadinimas: Baby Blackberry 
Kv. 01 13, 2011 8:50 pm