Paplūdimys

Sukišusi rankas į ilgo ir šilto megztinio kišenes eina lėtai paplūdimiu stebėdama bangų šėliones. Dar kiek taip paėjusi stabteli. Visu kūnu atsigręžia į jūrą, pora kart įkvėpia ir iškvėpia, o tuomet tiesiog klesteli ant mėliuko visai netoli vandens. Atsisėda budos pozoj ir išsitiesia, tuomet užsimerkia. Dabar vyksta kažkas panašaus į meditavimą ar tiesiog bandymą atsipalaiduoti, pabėgti nuo įtampos,kurios Megan gyvenime dabar tiesiog apstu.

Ian, šią itin vėjuotą dieną, kažin kodėl pasirinko turbūt pačią netinkamiausią vietą pasivaikščiojimui - paplūdimį. Nors, ties akant, šitai jam nė nerūpėjo - iš išorės galėjai atspėti, kad jis suirzęs, o kadanki Julian buvo gana pakantus žmogus pirmiausia pačiam sau, buvo galima suprasti, kad viduje iš pykčio jam net skrandžio sultys burbuliavo. Nors jo priežasties neįvardyjo net sau, supratęs, kad taip bus dar blogiau, toliau sau pėdino. Nuleidęs žvilgsnį į žemę, susikišęs rankas į ilgo juodo palto kišenes ei nekreipdamas dėmėsio į, kaip vyus, gana ilgus plaukus, beplaikstomus vėjo ir beverdant karšligiškoms mintims, Been žingsniavo, nė nepakėlęs akių ir sakykim, eidamas praktiškai tiesiai į Fox.

Megan sėdėjo net nekrusteldama, kartas nuo karto vis giliau įkvėpdama, tai užsimerkdama tai vėl atsimerkdama. Atrodė, kad jau pagaliau ramybė užlieja jos kūną, kol staiga ji išgirdo žingsnius, visai prie pat jos. Atsimerkus ir staigiai pasukus galvą net krūptelėjo tuo pačiu aikteldama, nes silueatas po poros žinsgsnių būtų kone įsirėžęs į merginą, jei ši būtų jo neišgirdusi. Fox pašoko nuo smėliuko ir mikliai atsistojo. -sakyčiau galima būtų ir pasižiūrėt kur eini retkarčiais,-burbtelėjo gana nemandagiai dar vis negalėdama įžiūrėti pro užkritusius plaukus ir palenktos galvos žmogystos net akių.

- Taip, taip, pasakyk dar kartą tai kurčnebyliam kurmiui, - panaudodamas paties kątik išmąstytą, ir tiesąą sakant, nelabai ir juokingą epitetą, Ian, pagaliau pakėlė galvą. Balsas buvo girdėtas, tad nepasivargino ir patraukti plaukų nuo snukelio, nors išties per tokį vėją tai buvo gana sunku padaryti. Na, akių pilnai neatidengęs, bet supratęs, kad priešais jį stovinti persona yra Megan, Julian gana aiškiai sumurmėjo kažką panašaus į "to dar betrūko", ir pasukęs kiek tolėliau į šoną, mr. Been pradėo eiti toliau, lyg nepaisydamas Fox.

Ta frasė, po to balsas, ir dar tas žvilgsnis. Megan iškart atpažino Ian'ą. Šiam pradėjus eit tolyn lyg niekur nieko pasivijo, vos ne griūdama per tą vsią smėlį ir vėją. -klausyk.. tau neatrodo, kad garą kiek reiktų nuleist..??,-suėmus jį stipriai už rankos trūktelėjo ir tada iškart paleido, kad jis sustotų. Žiūri jam tiesiai į akis bent ką bandydama įskaityt jo veide, nes jis buvo velniškai kažko įsiutęs. -bent labas pasakyt galėtum,-sučiaupia tvirtai lūpas stovėdama priešais jį.

- Labas, - per prievartą išsišiepia, privertęs patį save, viduje pasijusti nejaukiai. Ne, nejaukiai, o išvis sujauti visą dūšioje susidariusią "darn", šįkart tai buo chaotiškas pyktis. - Ir ne, nėra ko man to garo nuleist, tokio nė neturiu, - gana rimtai pasako. - Jau galiu eit, ar dar sulikysi? - vyptelėjęs, Julian nusigręžia, jau Megan nematant nutaisydamas upset fizionomiją, bet niekur neidamas, nes nebenorėjo, kad ranką dar labiau įskaustų - taip, pripažinkim, kad jos suėmimas buvo tikrai stiprus.

Stebi vaikino tiesiog neatpažįstamas akis. -klausyk.. žinau niekad nebuvom geriausi draugai, bet.. ir aš turiu žmogišksu jausmus,-pakapstp pėda smėliuką ir pažiūri į jį. -aah.. tik nereikia,-atsidusta giliai. -matau, kad visas net verdi.. ir su tokia savo būsena spėju toli nenueisi,-suneria rankas ant krūtinės akimis sekdama jo kiekvieną judesį, per pora žingsnių atsitraukia.

- Tarkim, man tiesiog prasta diena,- atsidūstą. - Taip, esu dramtizuotojas, pernelyg sureikšminu viską, bet suprask, kad nrėčiau šiandien pabūti vienas, - gana ramiu balsu pasako, jau atsigręžęs į Megan. Žinojo, kad žodžiai nelabai ką čia pakeis, žinojo, kad Foxy neatsikabins, bet pabandyti buvo verta.

-Žinau, kad tau mano draugija yra tikrai ne iš maloniausių,..,-tyliai pradeda, apsikabina rankomis liemenį kai stipriau papučia vėjas. -bet tokios būsenos tavęs iš akių palesit nežadu,-labai užtikrintai pasako žiūrėdama į jį, -grynas oras, tyla.. kartais labai padeda visą pyktį išvalyt iš vidaus.. galėsiu nekalbėt.. tylėsiu, manęs lyg nebus,-iškelia rankas lyg pasidudoama, pabando kiek nusišypsot, laukia ką jis atsakys.

Supratęs, kad buvo teisus ir nieko nepešęs, šįkart, kiek tikbuvo įmanoma, Ian natūraliau nusišypso.
- Taip ir žinojau, kad manęs nepaliksi, - pagūžčiojo pečiais jis, atsisėdamas ant smėlio. Buvo drėgnas, bet ką jau padarysi, o tuo labiau, kad pačiam Julian tai buvo nė motais. - O dėl tylos.. man rodos, kad draugiškas pokalbis labiau padėtų atsikratyti depresijos šleifo, negu tyla, - gana nuoširdžiai nusišypso Been, parodydamas, kad kažiek jau atslūgo.

Kai jis atsisėda Megan lyg sau šyptelna supratus, kad jos triūsas visgi ne per niek. Paseka vaikino pavyzdžiu ir įsitaiso šalia, tuoj pat įsmeigia akis į jūrą, apmąsto jo pasakytus žodžius, bet nieko nepriduria. Kokias geras 15 minučių tiesiog tyli. -aš čia nuo pat mažumės ateidavau.. jūra man tapo lyg antri namai. Kai būdavau pikta ar šiaip nusiminusi jusdavau tą stiprią vandens enerhiją, girdėdavau bangas besidaužant į krantą,, nežinau net kaip paaiškint,-giliau įkvėpia šypteldama. -tai taip nuramindavo.. žinai kaip ranka nuimdavo Gal dėl to, kad tada atrodo, jog esi ne vienas..,-trumpam pasukus veidą žvilgteli į jį. Pagalvoja, kad dar taip nuoširdžiai niekad jam nieko nesakė.

- Tas tiesa, - pamąstęs, tą patį, kaip ir Megan po minutės maždaug prabyla. - Bet turbūt manęs čia nė kvapo nebūtų, jei ne oras. Jūra gražiausia tada, kai yra audringa... bent jau man, - kilsteli ir nuleidžia atgal vieną petį Ian. - Rami jūra man primena pergrūstus Floridos paplūdimius, pilnus tuščiagalvių, dėl įdegio pamišusių merginų, - kreivai šyptelėjęs,užbaigia savo sakinį ir apskritai mintį, pagaliau nutildamas, nes pasakojo gana lėtai.

klausos jo nežymiai linksėdama galva. -amm aš irgi tokios pat nuomonės.. gal ir keista be proto bus, bet Megan nevilioja kepinimasis paplūdimį su dar kokiu lijardu aplink tave žmonių, tada net oro trūksta, aišku ir privatumo,-tyliai ir gana lėtai šneka. nuleidus galvą paima šalia jos kojų gulėjusį ne itin didelįį pagaliuką ir ima kažką abstraktaus braižyti ant smėlio.

- Kažkodėl taip ir žinojau,kad taip ir pasakysi, - nusišypsojęs, Julian nukreipia žvilgsnį nuo en kartų ištyrinėto Megan veido prie jos piešinio. Dar nusišysojęs, nuskoncentruoja dėmesį ties vingiais smėlyje ir nauais raižiniais, atsiradusius dėl Fox judinamos rankos rankos su pagaliuku.

-rimtai? kodėl-nuoširdžiai nustebusi atsitiesia pažiūrėdama į vaikiną. -amm,, visada maniau,kad esi kiek kitokios nuomonės apie mane,-nesusilaikiusnusišypso, tuomet vėl kimba į būsimo "šedevro" tobulinimus. Taipkruopščiai vingiuoja su tuo pagaliuku per smėlį,lyg tai tikrai būtų koks meno relikvija.

- Galbūt ir kitokios, bet tikrai ne pačios blogiausios, - trumpai nusišypsoęs, Ian jau nuleidęs akis toliau stebi Megan piešinio puolėlėjimo padarinius. Stebėjokiek pakreipęs galvą, lyg bandydamas kažkokiame, rodos, nereikšmingame paveikslėlyje, įžvelgti gilesnę prasmę. Visgi nieko nesupratęs, vyriškis atsitiesia, patogiau įsitaisydamas ant smėlio, bet nenuleisdamas akių nuo raižinio.

-na meluočiau, jei sakyčiau, kad nenustebinai,-pakraipo galvą neatsitraukdama nuo piešinio. -ir žinau būtent tavoa tžvilgiu gal ir esu kiek įkyroka, bet su tavim kažkaip kitaip neišeina..,-nejučiom nusijuokia ir atsitiesus pažiūri į savo mažutį "šedevrą", tuomet be garso atsidusta ir padėjusi pagaliuką, rankom atsiremia į smėlį vėl pasukdama akis į jūrą.

- Tai turbūt jau ir mano kaltė, -nudelbęs akispažemiu, šįkart visai ne į raižinį, o į smėlį, buvusį kažkur arčiau savęs, Julian atsidūsta. - Bet turūt nėra nieko tokio bogo,kas neišeitų į gera, - po gerų kelių minučių tylos, Ian pakelia galvą, ir trumpai nusijuokęs, šypteli, pažvelgia į jūros pusę.

-tai žinoma.. gi kaip ten sako.. lazda turi du galus?,-šypteli, stebėdama kaip bangos vis labiau įsišėlsta. -na tai kaip nuleidai garą?,-po gana ilgo tylos paklausia pasukdama akimirkai į jį akis. -na žvilgsnis lyg kiek ir linksmesnis, nebent mane apgauna akys,-nusijuokia.

Per taršomus vėjo plaukus, Ian šiaip ne taip pirštais suradęs galvos odą, ją pasikaso.
- Oh, taip,turbūt.. žinoma, nuleidau, tavo rega ar veikiau, šeštasis pojautis tavęs neapgauna, - atitraukęs ranką, pakelia akis, pažiūri merginai į akis, nusišypso.

-na tai tiesiog vadinama moteriška nuojauta,-nusišypso jam mirkteldama. Tas sėdėjimas, rami aplinka Megan kiek migdė, kiek pasirąžius pasipurto. -esi kada tokiu oru lindęs į vandenį?,-net žybteli akutėm klausdama.

Neskubėjęs atsakyti, suraukė kaktą, ir bandė atsiminti nors vieną tokį atvejį. Na, jei ir atmiinė, tai tikrai nenorėjo dabr lįsti ir, rodos, šaltą vandenį, tad papurtė galvą.
- Ne, kažkaip neitin mėgstu maudynes. Man labiau patinka dušai, - kreivai šyptelėjęs, po ištarto sakinio, vėl nutyla Ian.

-ką rimtai,-kiūlsteli antakį pavartydama akis. -kodėl neleidi sau iškrėst kokios nesąmonės ar panašiai?? nuo depresovos nuotaikos labai padeda,-kumšteli jam nusijuokdama. Mintyse galvoja kaip norėtų įšokt į ledinę jūrą.

- Per depresovą nuotaiką dabar bijau persišaldyt, - trumpai nusijuokia Ian. Iš tirųjų, tai jis principingas žmogus buvo, vien dėl to nė nesiryžo pertraukti savo "vasaros-dienų-be-maudynių" sąrašo.