Pieva

Ian, Leighton užtraukus Aguileros dainą, ėjo ta pačia pieva,kuri ji ir sedėjo. Nė nepamąstęs ir neatkreipęs dėmesio, kad čia būtent ir yra ta pieva, ant kurios stovėjo publika, kuriai koncertavo prieš kokius dvejus metus, išgirdus dainą, kuri iš tiesų nebuvolabai au Been stiliaus, bet išgirdęs ją atliekama nuostabiu Meester balsu ir pasinaudojęs, kad dainininkė šiuo metu užsimerkusi, Julian atsisėdo ant žolės, praktiškai tiesiai prieš merginą, bet labiau pakrypęs į kairiąją, žiūrint iš Leighton akių, pusę.

Ian, jau įpratęs prie žmonių, išblaškytų jo gana eksentriško elgesio, ir dar kitos grupės žmonių, jau kažkur mačiusių jį, elgesio, nusišypso.
- Galėjai ir toliau dainuoti, turi gražų tembrą, - gana ramiai, su šypsniu veide ir, kaip bebūtų keista, pasakęs visišką tiesą visai nepažįstamai merginai. - Juk neprašiau tylos, - tyliai ir trumpai nusiuokęs, ištiesė ranką.
- Julian, - pažvelgęs merginai tiesiai į akis, ištarė, šįkart ne visai tiesą - savo antrąjį vardą, ir laukė kol ir ji prisistatys.

- Malonu susipažint, - atitraukęs ranką šyptelėjo Ian, ir ja perbraukė per kelnes, mat jau žolėtos buvo. Paplekšnojęs ranką į kitą, galutinai atsikratė nepageidautino žalio akcento nuo rūbų, ir atsigręžė, vėl sutelkdamas visą savo dėmesį ties Leighton. - Esmė tame, kad jei būtum sutrukdžiusi, turbūt būčiau iš čia visai išėjęs. Atėjau tik prasiblaškyti, - Julian patrindamas kiek pertinčią ir dar traiškanų pilną akies sritį, ištarė paskutniuosius žodžius, ir vėl grąžino ranką ant šlaunies.
- Nors ką aš čia, kalbu, gražus balsas negali trukdyti, - nusišypsojo. Šiaip jam nebuvo įprasta sakyti komplimentus, šįkart tai gavosi visiškai natūraliai. - Galėtum būti dainininke, - pridūrė, nes sukiodamasis užkuliuose žinojo viena: arba ji tikrai nebuvo dainininkė, arba tai nebuvo jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

- Tiesą sakant, pats nemėgstu komplimentų, - kiek keistokai šyptelėjęs Ian, ant pievos įsitaiso patogiau. - Todėl, paprastai jų nežarstau. Manu, taip nutiko todėl, kad dainuoji tikrai labai gržiai, - šypteli jis. - Šitai vadinti gali objektyvia kritika, bent jau iš manęs, - trumpai nusijuokčs, nubeldžia žvilgsnį į žolytę, kurią pirštais nejučiomis jau skabė. - Tik keletą? - vis dar nepakėlęs akių pasitikslino Julian. - Manau, tau neprošal praleisti studijoje daugiau laiko, - net nelaukęs atsakymo, pridūrė.

- Nežinau, net neįsivaizduoju, kaip į juos derėtų deramai reaguoti, - nusijuokia jau pakėlęs akis ir veidą atgręžęs į Meester. - Aš pats esu muzikantas, savamokslis. Esu išleidęs keletą albumų, ir, tiesą sakant, stebiuosi, kaip išvis čia prasimušiau, - trumpai nusijuokęs, Ian, lyg dar to nebūtų gana, nusišypso.

- Be gitaros nedainuoju, - trumpai drūtai nukirtęs, papurtė galvą Ian. Iš dalies, jis apibūdino save teisingai - be instrumento jausdavosi visiškai kitaip nei scenoje, beje, pats nepakentė savo balso, skambančio a-capella stiliuje. Kad nenuskambėtų per nelyg rimtai, dar trumpai nusiuokė.
- Nemanau, kad tai labai gera mintis,- šyptelėjo.

- Mielai padovanočiau... bet dabar tiesiog labai tikiuosi, kad pavyks susitarti su būsimo koncerto rengėjais, jei dar toks dalykas, kai koncertas čia įvyktų, truputį pristabdžiau muzikinę veiklą, - paaiškinęs visą reikalą, gūžteli pečiais, lyg nesuprasdamas, kokiu reikalu tai padarė, nors tai ir puikiai žinojo: visomet grįždavo namo pervargęs ir kone nesumušdavo pakelėje pasitaikiusių merginų, bet, žinoma, nepaklausius priežasties, kodėl pristabdė veiklą, Ian pats ir neatskleidė tiesos, nors ir paklausus pameluotų.

- Esu žmogiškos prigimties, tad nuvargis po turų man tikrai ne į naudą, - nusijuokia Ian, vos nepasakęs tiesos. Jis neturėjo ilgo liežuvio, bet kalbant apie muziką - jos gyvenimas pos jos apsivertė šimtu aštuoniasdešimt laipsnių,o kalbėdamas apie ą išvis užsimiršdavo,ką jau kalbėti apie tai, kad kalbasi su nuostabaus balso ir apskritai, viso kūno savininke.

- Nežinau, turbūt. Kai baigsiu naujas dainas, - šyptelėjo Ian. - Visada važiuodavome į turus po dainų paruošimo ir įrašinėjimo, man tai jau įprasta. Surengti pavienius koncertus man yra dabar tiesiog keista, o gal net ir prabanga, - pagūžčiojęs pečiais užbaigė sakinį, ir po to nusišypsojo. Kai kalbėjo daugiskaita, turėjo galvoje grupę, su kuria maždaug ir sukosi pagrindiniai jo planai, nors juose buvo bent dar vieno solinio albumo įrašymas.

- Esi visiškai teisi, įeinu į vienos grupės sudėtį, - šyptelėjęs, pokelių sekundžių klausiamai kilsteli antakį.
- Grupės viršeliuose paprastai esame nupaveikluoti ne mes. Esu beveik įsitikinęs, kad matei mano solinio debiuto viršelį, - kažkaip įskaitęs Leighton veide užuominą apie viršelius, nusišypso. -Tiesą saknat, nenorėjau savo veido viršeliui, bet kadangi albumas buvo išleistas po pseudonimu, leidėjai šitaip nusprendė nenueisiantys į minusą, nes žmonės turbūt maniškį veidą jau atpažįsta,- trumpai paaiškinęs skirtumą, nusijuokia.

- Galbūt, - pagūžčioja pečiais, jau nuleidęs negirdomis pastabą apie grupę bei atsakydamas į klausimą, kuris nuskambėjo kaip retorinis. Bet juk Ian nebūtų Ian, jei neatsakytų.
Iškluasęs komentarą apie leidėjų temą, nusišypso.
- Tuo metu man nepasirodė logiška. Jei jau pasirinkau pseudonimą, reikėjo išlaikyti privatumą,-šyptelėjęs, dar įkvėpė oro ir pratęsė mintį toliau:
- Bet jeigu merginos mane atpažįsta, tai turbūt jau pliusas,- trumpai nusijuokia Been.

Pasikasęs galvą, po kelių minučių nejaukios tylos, kurią Ian pasiliko kuo tikslesnio paaiškinimo suformulavimui, pagaliau prabyla:
- Ech, dar neminėjau, kad nesu itin populiarus? - prikandęslūpą pasiteirauja. Nelaukęs atsakymo, o supratęs, kad nesakė, tęsė toliau. - Tiek aš pats vienas, tiek su grupe atliekame ktokią muziką. Na, nevisai kitokią, bet mes nekuriame pigių medodijų, kurios po savaitės tampa pačiomis perkamiausiomis, o po kelių valandų atsibosta iki gyvo kaulo, - papūtus stipresniam vėjeliui, neučiomis nusipurto. - Stengiamės kurti kokybišką muziką, kurią mėgsta ir supranta tik mažesnioji mūsų visų aplinkos dalis. Kadangi stengimės visu paėgumu, tad retai ir išleidžiame albumą, kad kokie trys metai, vidutiniškai. Kadangi rinka nėra plati, o ir singlai nesudaropusės albumo,suprantama, kad leidėjai nenoriai leidžia mūsų kūrybą, o ir populiarumas ne itin didelis, - kreivai šyptelėjęs, Julian užbaigia sakinį, vėl akimirkai nutildamas.